Kieminis - Rytų slavų namų dvasia, mitologinis kiemo šeimininkas, kuris gyvena tvarte kartu su galvijais ir turi mažo žmogelio formą. Kieminis - laikomas jaunesniu naminuko broliu. Su kieminiu vardu yra rišamas tas pats kompleksas ritualų ir prietarų, susiję su galvijais, kaip ir su naminuko pavadinimu, o dažnai šie veikėjai visai neskiriami. Išvaizda panašus į naminuka – visas gauruotas. Kieminio buvimo vietoje buvo specialiai pakabinama pušies ar eglės šakelė su tankiai suaugusiais spigliais ("raganos šluota")...
Lapkričio 21 dieną, pagal liaudies papročius, vaišino kieminį. Bandė jam pataikauti, kad jis liktu gyventi kieme ir vietoj savęs ne atsiųstu baisui. Skaitydavo kieme specialų užkalbėjimą, braukdavo deguto brūkšnį, už šiuos ribos kieminis ne galėdavo peržengti. Palikdavo jam tvarte vakarienes.
Pagal santykių pobūdį su kiemo šeimininku - dažnai blogoji dvasia. Jis visada draugauja tik su ožiu ir šunimi, kitus gyvūnus nemėgsta, o paukščiai jam nepaklūsta. Kadangi kieminis yra naktine būtybe, jis nemėgsta nieko šviesaus. Ypač nepakenčia baltų kačių, baltų šunų ir šyvių arklių - žinantis tai šeimininkas stengėsi ne laikyti tokių gyvūnų. Todėl, perkant balt1 žirgą į kiemą jį įvesdavo atbula ar per avikailį, užtiesta prie vartų.
Galvijų gyvenimas ir ūkio stiprumas priklausė nuo kieminio nuolankumo ūkiui. Jei kieminis myli šeimą ir galvijus, kieme ir namų ūkyje klesti gerovę, jei jis supyksta už ką nors ant namo šeimininko, tada jis atneša žalą ir nuostoliu. Kad nebūtų pykčio su kieminiu, jums reikia laikytis apribojimų ir reikalavimų: jis myli taiką ir harmoniją šeimoje, todėl negalima bartis šeimoje, ypač karvidėje ir kieme, stovėti ant šiukšlių krūvos, moteris negali išeiti iš savo namų palaidais plaukais, negalima dirbti naktį.
Pasak Rytų slaviškų įsitikinimų, gyvulių ir naminių paukščių gerovė priklauso nuo kieminio; pirkimo ir pardavimo gyvūnų pasirinkimas, susijęs su tariamu kieminio "skoniu". Verta paminėti, kad kai kurie mokslininkai tiki, kad kieminio sukūrimas yra ypatingai teigiamas, pagal funkcijas panašus į naminuko. Tie patys mokslininkai teigia, kad kieminis myli ir gerbia kates. Tačiau visos šios prielaidos remiasi į liaudies folkloro elementus, kurie datuojami tik dviem ar trismis šimtmečiais, todėl jokiu būdų negali būti laikoma, kaip mitologinės senovės slavų sistemos dalimi.